Jodas – cheminis periodinės elementų lentelės elementas, žymimas I, eilės numeris 53.
Halogenas
Atomo numeris53 IšvaizdaTamsiai violetinis, blizgantis
(Molinė masė)
126,90447(3) а.m.v. (g/mol)
Atomo spindulys132 pm
Jonizacijos energija(pirmas elektronas)
1008,4 kJ/mol (eV)
Elektronų konfigūracija[Kr] 4d10 5s² 5p5
Cheminės savybės Kovalentinis spindulys133 pm
Jono spindulys? pm
Elektroneigiamumas2,66 (pagal Polingą)
Elektrodo potencialas?
Oksidacijos laipsniai±1, 5, 7
Termodinaminės savybės Tankis4,93 g/cm³
Šiluminė talpa? J/(K·mol)
Šiluminis laidumas0,449 W/(m·K)
Lydymosi temperatūra386,7 K
Lydymosi šiluma7,76 kJ/mol
Virimo temperatūra457,5 K
Garavimo šiluma20,9 kJ/mol
Molinis tūris25,74 cm³/mol
Kristalinė gardelė Kristalinė gardelėOrtorombinė
Gardelės periodas7,720 Å
Kitos reikšmės – Jodas (reikšmės).Jodas – cheminis periodinės elementų lentelės elementas, žymimas I, eilės numeris 53.
Pavadinimo kilmė
Jodo garai turi aiškiai violetinį atspalvį – būtent ši savybė ir nulėmė elemento pavadinimą (graikiškai ioeides – mėlynas kaip žibuoklė).
Reakcijos
Atpažinimo reakcija
Jodą atpažinti galima jį lašinant ant krakmolo, kadangi jis jungiasi su jodu ir susidaro tamsiai mėlynos spalvos produktas.[1]
Jodo laikrodžio reakcija
Reakcija prasideda vandenilio peroksido ir sieros rūgšties tirpale, į kurį yra įdedamas kalio jodidas, natrio tiosulfatas ir krakmolas. Vyksta dvi reakcijos. Pirmoji yra lėtoji reakcija, jos metu yra susidaro jodas:
H2O2 + 2I− + 2H+ → I2 + 2H2O
Antrosios, greitosios reakcijos, metu tiosulfatas paverčia jodą į 2 jodo jonus:
2S2O32− + I2 → S4O62− + 2I−
Po kurio laiko tirpalas pakeičia spalvą į tamsiai mėlyną, beveik juodą.
Jodo svarba žmogaus organizmui
Jodas yra labai svarbus ląstelių apykaitą reguliuojančios skydliaukės hormonams. Suaugusio žmogaus organizme yra 20-50 mg jodo.
Jeigu organizme trūksta jodo, sutrinka skydliaukės veikla. Maisto produktuose jodo nedaug. Daugiausia jo yra jūros žuvyje, menkės kepenyse, jūros kopūstuose.
Taip pat skaitykite
- Liugolio tirpalas