Arterinė hipertenzija (AH) – padidinto kraujospūdžio liga, kurios padidėjimas nėra sąlygotas simptominių hipertenzijų, o yra sukeltas padidėjusio periferinio pasipriešinimo kraujo tėkmei. Padidėjusiu kraujospūdžiu laikomas spaudimas, viršijantis 140/90 mmHg.
Arterinė hipertenzija (AH) – padidinto kraujospūdžio liga, kurios padidėjimas nėra sąlygotas simptominių hipertenzijų (nėra pirminio, kurio nors organo pažeidimo), o yra sukeltas padidėjusio periferinio pasipriešinimo kraujo tėkmei. Padidėjusiu kraujospūdžiu laikomas spaudimas, viršijantis 140/90 mmHg.
Situacija Lietuvoje
Arterinė hipertenzija – labai dažna liga, Lietuvoje ja serga apie 50-60 proc. 25-60 metų gyventojų. Dažniausiai serga vyrai. Net 75 proc. visų mirčių Lietuvoje dėl širdies ir kraujagyslių ligų susijusios su arterine hipertenzija.
Naujausi hipertenzijos prevencijos tyrimai rekomenduoja gyvensenos modifikavimą. Ypač tai svarbu žmonėms, kurių kraujospūdžio padidėjimo priežasčių negalima pašalinti.
Rizikos veiksniai, kurie gali sukelti šią ligą yra skirstomi į pirminius ir antrinius.
Pirminiai rizikos veiksniai
- Šeimoje yra sirgusių hipertenzija.
- Senėjimas.
- Per didelis druskos vartojimas.
- Alkoholio vartojimas.
- Autosominė dominantinė inkstų policistozė (ADIP)
Antriniai rizikos veiksniai
- Mažas kalio, magnio ir kalcio kiekis.
- Ilgalaikė įtampa.
- Miegą trikdantys kvėpavimo negalavimai.
- Depresija.
Simptomai
Kol nėra komplikacijų, liga besimptomė. Kai kuriems ligoniams gali skaudėti pakaušį ar širdies plotą, įtampos metu ūžti ausyse. Liga pažeidžia smulkiąsias kraujagysles, širdį, smegenis, inkstus.
Komplikacijos
- Aterosklerozė
- Miokardo infarktas
- Širdies nepakankamumas
- Neurologiniai sutrikimai
- Mirtis
Diagnostika
Arterinė hipertenzija yra nustatoma, jeigu dažnai matuojant randamas padidėjęs arterinis kraujo spaudimas (AKS) ir toks laikosi kelias savaites. Negalima patvirtinti diagnozės nustačius padidėjusį AKS vieną kartą, nes tai gali būti normalus organizmo atsakas į padidėjusį fizinį krūvį ar stresą.
